GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS KLAIPĖDOS RAJONE TAISYKLĖS

Šeštadienis, 30 Balandis 2011 10:09 Parašė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba

dogs Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius Klaipėdos rajono poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą bei kitus specifinius klausimus.

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS KLAIPĖDOS RAJONE TAISYKLĖS (PDF)

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS
KLAIPĖDOS RAJONE
TAISYKLĖSI.   TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS1.   Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius Klaipėdos rajono poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą bei kitus specifinius klausimus.
2.   Taisyklės galioja tik Klaipėdos rajone. Jas privalo vykdyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
3.   Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1.   Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804);
3.2.   Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753);
3.3.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 325 “Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1999, Nr. 28- 808);
3.4.   Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 “Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių” (Žin., 1999, Nr. 58-1911; 2001, Nr. 5 (atitaisymas), 2001, Nr. 69-2493);
3.5.   Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171);
3.6.   Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 “Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 32-1241);
3.7.   Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 - 2289);
3.8.   Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 “Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 62-2838);
3.9.   Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4 - 162 “Dėl prekybos naminiais gyvūnais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 54 - 1757);
3.10.   Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 - 1974).II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS4.   Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
5.   Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
6.   Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
7.   Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbui ir kitiems tikslams.
8.   Dekoratyviniai (kompanijos) gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, gamtininkų stotyse.
9.   Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
10.   Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
11.   Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
12.   Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. Jų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
13.   Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
14.   Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
15.   Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnai.
16.   Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
17.   Gyvūnų laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
18.   Gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių) - prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
19.   Gyvūno savininkas - kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
20.   Savininko valda – žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.), t.y. privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.
21.   Uždara valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas.
22.   Atvira valda – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
23.   Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
24.   Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.
25.   Patalpos - gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, nustatyta tvarka įregistruotos Registrų centre.
26.   Rakinamos patalpos – patalpos su vidiniu ir/ar išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).
27.   Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
28.   Administravimas – bendrijos pirmininko visi atliekami veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
29.   Gyvūnų ženklinimas – registruoto ir skiepyto gyvūno žymėjimas išorinio ženklinimo žymekliu.
30.   Gyvūno tapatybės nustatymas – paženklinto gyvūno ir jo savininko nustatymas pagal gyvūno išorinio ženklinimo žymeklį.
31.   Gyvūnų globos namai - objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
32.   Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.   III. BAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS33.   Draudžiama:
33.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
33.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
33.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
33.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
33.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti;
33.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
33.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
33.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) vežti gyvūnus;
33.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
33.10. laikyti neregistruotus gyvūnus. Gyvūnai privalo būti užregistruojami iki jiems sueis 4 mėnesiai;
33.11. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
33.12. naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;
33.13. leisti gyvūnams laisvai bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.
33.14. išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas;
33.15. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;
33.16. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
33.17. visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais;
33.18. daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) laikyti ir bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, miesto miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą;
33.19. pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.   IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE IR PRIVAČIOSE VALDOSE34.   Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
35.   Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad visų gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, bus laikomasi šių taisyklių reikalavimų.
36.   Gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno (šuns, katės, šeško) registravimo pažymėjimą ir jo pasą.
37.   Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Jei nesutinkama atlyginti žalą, išlaidos išieškomos teismine tvarka.
38.   Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik gavus specialų Aplinkos ministerijos leidimą.
39.   Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.
40.   Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – ekskrementus išvalyti.
41.   Savininko atviroje valdoje ir arba sodininkų bendrijoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti statomi taip, kad gyvūnas neprieitų arčiau kaip 1,5 m iki kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
42.   Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti įspėjamasis ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas “Palaidas šuo”. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
43.   Užrakintose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o prie patalpų nereikia įrengti įspėjamųjų ženklų.
44.   Daugiabučio namo buto savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates, tik turint raštišką savo ir gretimoje laiptinėje gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus.
45.   Laikyti gyvūnus (šunis, kates ir šeškus) bute, name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
46.   Laikyti daugiau šunų ir kačių leidžiama gyvūnų savininkams, pateikusiems gyvūnų globos, kinologų draugijų rekomendacijas ir gavusiems Savivaldybės leidimą.
47.   Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi tik pririšti ne arčiau kaip 15 m nuo gyvenamųjų namų. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės lankytojams.
48.   Iš buto į laiptinę išvedamas šuo turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.
49.   Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, antsnukiais ir registracijos žetonais, pritvirtintais prie antkaklių. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukių. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro. Jeigu viešoje vietoje šunys arba katės yra be savininkų, gyvūnai laikomi benamiais.
50.   Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.
51.   Vagystės, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju gyvūnų savininkai turi teisę panaudoti gyvūnus kaip gynybos priemonę.
52.   Gyvenamojo fondo administratoriai, seniūnai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, gali pasitvirtinti gyvūnų laikymo tvarkos aprašą (instrukciją) daugiabučiuose namuose, visuotinio daugiabučio namo gyventojų susirinkimo metu, kai šiam aprašui pritaria 2/3 susirinkime dalyvavusių gyventojų.   V. AGRESYVIŲ IR PAVOJINGŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA53.   Agresyvių šunų veislių sąrašas:
53.1.   kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
53.1.1.   amerikiečių pitbulterjeras;
53.1.2.   bandogas (amerikiečių mastifas).
53.2.   Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
53.2.1.   amerikiečių Stafordšyro terjeras;
53.2.2.   Stafordšyro bulterjeras;
53.2.3.   amerikiečių buldogas;
53.2.4.   Argentinos dogas;
53.2.5.   Fila Brasileiro (brazilų mastifas);
53.2.6.   kangalas (turkų aviganis);
53.2.7.   Kaukazo aviganis;
53.2.8.   Pietų Rusijos aviganis.
54.   Pavojingi gyvūnai, agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
55.   Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus. Leidimus išduoda Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Leidimų išdavimų tvarka tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
56.   Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
57.   Atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registracijos dokumentą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu.
58.   Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote.
59.   Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima, gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
60.   Atvirose atskirų privačių statinių valdose agresyvūs šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
61.   Uždaroje atsakingo asmens valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2,5 m tvora, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas. Ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos, tiek nakties metu.
62.   Uždarose rakinamose patalpose, butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. agresyvūs šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
63.   Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
64.   Laiptinėse, koridoriuose, viešose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
65.   Draudžiama vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis.
66.   Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse.
67.   Agresyvius šunis gali dresuoti tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.
68.   Jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
69.   Kiekvienu atveju atsakingas asmuo, kurio agresyvus šuo apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį šunį turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
70.   Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti ir realizuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR PAUKŠČIŲ LAIKYMAS71.   Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena viena šeima (esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų.
72.   Pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti įrengti teisės aktų nustatyta tvarka.
73.   Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
74.   Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.
75.   Mėšlas turi būti tvarkomas vadovaujantis LR aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 “Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo”.
76.   Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
77.   Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių: ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų.
78.   Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imtis būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
79.   Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
80.   Gargždų ir Priekulės miestų ir miestelių tipo gyvenviečių teritorijose ūkinės paskirties gyvūnus leidžiama laikyti tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.   VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS81.   Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos.
82.   Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.   VIII. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI83.   Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai.
84.   Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės), kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.
85.   Jei gyvūnai apkandžiojo, apdraskė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų karantino sąlygas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
86.   Jei gyvūnas nugaišta dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
87.   Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas.
88.   Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.
89.   Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
90.   Skersti gyvūnus ne skerdyklose galima tik leidus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.   IX. GYVŪNŲ VEŽIOJIMAS91.   Gyvūnai turi būti vežami laikantis Vežamų gyvūnų apsaugos taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
92.   Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Ilgesnio vežimo metu jie turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.
93.   Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
94.   Ūkinės paskirties gyvūnus išvežti iš Lietuvos Respublikos arba įvežti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik per Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pasienio postus, kuriuose yra sąlygos vežti gyvus gyvūnus atskira eile ir pasienio veterinarijos punktai.
95.   Juridiniai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų vežimu arba jų vežimu Lietuvoje, privalo turėti Vyriausybės išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.
96.   Vežti gyvūnus viešojo transporto priemonėmis leidžiama tik specialiuose narveliuose, pintinėse, kuprinėse.
97.   Draudžiama vežti gyvūną be dokumentų. Dokumente turi būti nurodyta gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.   X. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA98.   Šunų vedžiojimo aikštelės turi būti įrengtos Gargždų ir Priekulės miestuose. Jos įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Šios aikštelės skirtos šunims vedžioti, dresuoti, laisvai lakstyti.
99.   Prie įrengtų aikštelių turi būti pakabintas užrašas “Šunų vedžiojimo aikštelė” arba apvalus ženklas, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
100.   Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos užrašu “Šunis vedžioti draudžiama” arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
101.   Šunų vedžiojimo aikštelėse turi būti: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti.
102.   Aikštelės turi būti prižiūrimos laikantis sanitarinių higienos reikalavimų ir teritorijų priežiūros taisyklių. Tamsiu paros metu apšviestos.
103.   Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
104.   Už aikštelių įrengimą atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius, jų priežiūrą vykdo seniūnijų seniūnai.
105.   Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose turi būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti (fiziologiniams poreikiams tenkinti). Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.XI. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS106.   Gyvūnai (šunys, katės ir šeškai) turi būti registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
107.   Gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus šunis, kates ir šeškus. Gyvūnų savininkai, gyvenantys Gargždų ir Priekulės miestuose, moka nustatyto dydžio mokestį: už šunį – 6 Lt, už katę – 3 Lt už šešką – 3 Lt.
108.   Klaipėdos rajono teritorijoje visi laikomi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės registruojami seniūnijose.
109.   Už gyvūnų registraciją, registracijos mokesčio rinkimo organizavimą atsakingi seniūnai.
110.   Gyvūnų registruotojas privalo:
110.1. įrašyti gyvūną Registracijos žurnale;
110.2. išduoti gyvūno savininkui Gargždų ir Priekulės miestuose registracijos pasą ir žetoną (žymeklį);
110.3. supažindinti su Klaipėdos rajono gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis;
110.4. registruojant gyvūną pareikalauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos apie gyvūno paskiepijimą nuo pasiutligės;
110.5. rinkti vienkartinį mokestį už registraciją Gargždų ir Priekulės miestuose;
110.6. išrašyti mokesčio kvitą už gyvūno registraciją ir gautus pinigus tą pačią dieną įnešti į seniūnijos kasą;
110.7. pervesti surinktus pinigus už gyvūnų registraciją kartą per mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (sąskaitos Nr. 10038166832, AB bankas “Hansabankas”, banko kodas 73000);
110.8. priimti netekusių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) savininkų pareiškimus ir išbraukti gyvūną iš registracijos žurnalo;
110.9. kontroliuoti, kad visi gyvūnai, esantys seniūnijos teritorijoje, būtų įregistruoti;
110.10. organizuoti šunų vedžiojimo aikštelių Gargždų ir Priekulės miestuose (jeigu būtina ir miesteliuose) įrengimą, suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi.
111.   Registruojamo gyvūno savininkas privalo:
111.1. užpildyti registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, gyvūno rūšį, veislę, spalvą, vardą;
111.2. sumokėti registracijos mokestį (Gargždų ir Priekulės miestuose);
111.3. pateikti pažymą apie gyvūno skiepus nuo pasiutligės;
111.4. pritvirtinti prie gyvūno antkaklio žetoną (Gargždų ir Priekulės miestuose);
111.5. pranešti registruotojui apie gyvūno vadą ir tolimesnį jos likimą (laikys patys ar parduos).
112.   Surinkti mokesčiai gali būti panaudojami:
112.1. gyvūnų pasų ir žetonų įsigijimui;
112.2. šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai.
113.   Gautų pajamų apskaitą ir naudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
114.   Asmuo, laikantis gyvūnus komerciniams tikslams, turi įregistruoti individualią įmonę.
115.   Nuo gyvūnų registravimo mokesčio atleidžiami visų grupių invalidai, pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto ir priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymas apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
116.   Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
117.   Už gyvūnų (šunų, kačių, šeškų) registracijos kontrolę atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausias specialistas – ekologas.XII. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS, NAIKINIMAS IR UTILIZAVIMAS118.   Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
119.   Benamių gyvūnų gaudymą organizuoja seniūnijos.
120.   Benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu, numarinimu bei naminių atiduodamų gyvūnų surinkimu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licenzijas šiai veiklai.
121.   Seniūnai kasmet privalo sudaryti sutartis su įmonėmis, užsiimančiomis šia veikla.
122.   Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas – ekologas.
123.   Draudžiama naikinti benamius gyvūnus jų nesugavus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui, bet tik laikantis veterinarinių sanitarijos reikalavimų.
124.   Sugauti benamiai gyvūnai, pasibaigus karantinavimo laikui ir/ar nesuradus naujų šeimininkų, gali būti tik “užmigdomi”.
125.   Jei pagaunamas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui, užregistruodamas tai žurnale, kuriame turi pasirašyti ir gyvūno savininkas, atsiimdamas gyvūną.
126.   Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo sugavimą, laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausiai užregistruoti ir tik tada jį atsiimti.
127.   Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku. Tada gyvūnas gali būti numarinamas (užmigdomas).
128.   Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
129.   Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
130.   Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.XIII. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS131.   Šių taisyklių kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiasis inspektorius, Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausias specialistas – ekologas, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, seniūnijų seniūnai, valstybinės veterinarijos priežiūros pareigūnai.
132.   Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
133.   Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę:
133.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;
133.2. įeiti į butą, turint teismo sprendimą ar buto savininko sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
133.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
133.4 teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;
133.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
134.   Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisykles Klaipėdos rajone, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.------------------------------------------------------------------

Komentuoti

Didžiausi Lietuvos naujienų portalai vienijasi projektui neburnok.lt, kad paskatintų internautus naujienų portaluose bei forumuose savo nuomonę reikšti etiškai, būti tolerantiškais, neužgaulioti ir neįžeidinėti kitų asmenų, neskleisti neapykantos, smurto.
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete. Stenkitės nekomentuoti komentarų.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!

sbdituva.lt administratoriai neatsako už gyventojų išsakytą nuomonę. Dėl netinkamų komentarų praneškite sodaidituva@gmail.com