Pusė milijono lietuvių naudojasi nuotekų išgriebimo duobėmis

Ketvirtadienis, 22 Rugsėjis 2011 16:24 Parašė www.grynas.lt

http://www.grynas.lt/aplinka/puse-milijono-lietuviu-naudojasi-nuoteku-isgriebimo-duobemis.d?id=49889358

Nuosavų namų gyventojams dažnai tenka sukti galvas, kokią buitinių nuotekų sistemą įsirengti. Visgi aplinkai draugiški būdai Lietuvoje kelią skinasi sunkiai. Apie pusė milijono gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 procento turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Keli būdai

Individualaus namo arba jų kvartalo statytojas turi spręsti, kur nuvesti iš statomo gyvenamojo būsto buitines nuotekas. Paprasčiausia statytojams, besikuriantiems šalia jau įrengtų miesto ar gyvenvietės kanalizacijos tinklų, kai nuotekos nuvedamos į miesto kanalizacijos tinklus. Tačiau tokią galimybę turi tik nedaugelis statytojų, nes priemiesčių ar gyvenviečių kanalizacijos sistemos yra nepakankamai išvystytos.

Viskas priklauso nuo to, kur bus išleidžiamos buitinės nuotekos. Kai šalia yra ežeras, upelis, melioracijos griovys ar status šlaitas - geriausia rinktis vietinius biologinio valymo įrenginius, kurie išvalo buitines nuotekas.

Kai atviro telkinio šalia statomo namo nėra, tenka rinktis vieną iš dviejų išeičių - po valymo įrenginių nuotekas nuleisti į gruntą arba įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą.

Ar šalia namo esantis gruntas tinka nuotekoms sugerti, gali nustatyti tik geologai.

Jeigu šalia namo nėra vandens telkinio, gruntas taip pat netinkamas filtravimui, reikia rinktis rezervuarą. Jis gali būti iš surenkamo gelžbetonio elementų arba plastikiniai. Šie, anot specialistų, visada geriau, nes yra hermetiški, nereikalinga hidroizoliacija, greitesnis ir pigesnis montavimas, platesnis pasirinkimas.

Buitinių nuotekų filtravimo įrenginiai - tai bene pigiausias būdas eksploatavimo požiūriu ir visada racionalus, kai nėra vandens telkinio, bet gruntas palankus išvalytų nuotekų filtravimui.

Labai ekologiškas sprendimas galėtų būti ir mišri kanalizavimo sistema, kai labai užterštos nuotekos iš tualeto nuvedamos į nuotekų kaupimo rezervuarą, o sąlyginai švarios nuotekos iš dušo, vonios ar pirties patenka į trikamerinį septiką ir infiltruojamos į gruntą. Tiesa, tai ne pats pigiausias variantas.

Biologiniai - draugiški

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie biologinio nuotekų valymo įrenginius.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas, GRYNAS.lt pasakojo, kad biologinis nuotekų valymas – bene labiausiai paplitęs buitinių ir komunalinių, o kartais ir gamybinių, nuotekų valymo būdas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje ir pasaulyje.

„Tinkamai suprojektuotų tokių miestų nuotekų valymo įrenginių efektyvumas išvalant ištirpusias organines medžiagas siekia 95 procentus ir daugiau. Kai kuriais atvejais biologinio proceso modifikacijos (nuotekų srautų reguliavimas, deguonies prisotinimas ir kt.) leidžia be jokių cheminių reagentų iš komunalinių nuotekų pašalinti azoto ir fosforo – pagrindinių eutrofikaciją sukeliančių medžiagų – junginius“, - pastebi specialistas.

Pusė milijono išsemia

Bet kokia realiai vykdoma ūkinė veikla ir net eilinė gyventojų buitis turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį aplinkai, kurio išvengti neuždraudžiant ar neribojant konkrečių veiklų, matyt, neįmanoma.

Kontroliuoti individualų nuotekų tvarkymą yra pavesta Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.

„Kadangi objektų yra labai daug, visų nuotekų tvarkymo įrenginių kontrolė yra sunkiai įgyvendinama, todėl ji atliekama pasirinktinai. Šioje srityje pastaruoju metu prisideda ir kai kurios savivaldybės“, - pasakoja I. Valūnas.

Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė, siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko taip, kaip nustato teisės aktai.
Pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

„Tačiau tikslios statistikos, kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos tarša nuotekomis“, - siūlo specialistas.

Baudos – iki 10 tūkst. litų

Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja I. Valūnas.

Terminas:

Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

Dėl pastebėto nuotėkų išleidimo į aplinką Dituvos soduose galima pranešti:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui

ALGIMANTAS PAGOJUS ( Vyriausiasis specialistas ) (8 46) 42 03 23 a.pagojus@klrd.am.lt

Dėl paviešinimo internete: sodaidituva@gmail.com

Komentarai

#3 alvydas 2011-10-12 21:15

Nelabai supratau Mantai, kas cia negerai, ar kad nuleidzia ISVALYTUS vandenis i kanalus ar grunta, ar kad kastuvu iskasta duobute ? :D

#2 Mantas 2011-09-27 09:58

kažkaip visi tyli, matyt ir turi tas ranka ir kastuvu iškastas duobes...

#1 Mantas 2011-09-23 11:36

iš to pusės milijono 0,1 proc tokias duobes turi Dituvoje. arba ko gero net blogiau- kiti nieko neturi -tik kastuvu prakastą duobę žemėje ir tai skaito kad yra geriau nei mafijozų ir milijonierių valymo įrenginiai kur išvalytą vandenį jie nuleidžia į kanalus ar į gruntą...

Atnaujinti

Komentuoti

Didžiausi Lietuvos naujienų portalai vienijasi projektui neburnok.lt, kad paskatintų internautus naujienų portaluose bei forumuose savo nuomonę reikšti etiškai, būti tolerantiškais, neužgaulioti ir neįžeidinėti kitų asmenų, neskleisti neapykantos, smurto.
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete. Stenkitės nekomentuoti komentarų.
Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai!

sbdituva.lt administratoriai neatsako už gyventojų išsakytą nuomonę. Dėl netinkamų komentarų praneškite sodaidituva@gmail.com