Apleistų žemių savininkams – maksimalūs mokesčiai

Parašė  Agnė ADOMAITĖ, gargzdai.lt Paskelbtas Dituvos sodai (SB Dituva) žiniasklaidoje 13 sausio 20, Sekmadienis 09:56
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Apie 287 tūkst. ha – tiek apleistos žemės Lietuvoje buvo 2012-aisiais metais. Klaipėdos rajone ši problema taip pat aktuali. Per metus suskaičiuojami 5–6 tūkst. ha nedirbamų plotų. Siekdama retinti apleistų žemių savininkų gretas, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nustatė maksimalius mokesčių tarifus.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/apleistu-zemiu-savininkams---maksimalus-mokesciai-885928/

Įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=417539

Piktžolėms – įspūdingi plotai

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vinco Letuko, apleistų teritorijų plotai rajone yra išties įspūdingi. „Didžioji dalis žemių būna apleistos, kai yra patvirtinami detalieji planai statyboms, tačiau jos vis neprasideda. Tačiau net ir pakeitus žemės paskirtį niekas neatleidžia nuo jos priežiūros, negali augti piktžolės. Kitą dalį apleistų žemių savininkų sudaro senyvo amžiaus gyventojai, pensininkai. Jie vis teisinasi, kad kažkas turėjo atvažiuoti ir nupjauti žolę...“ – pasakojo V. Letukas. Jis informavo, jog vidutiniškai per metus rajone suskaičiuojama 5–6 tūkst. ha nedirbamos, neprižiūrimos žemės.

„Tai yra mažiau nei 10, gal 8 proc. bendro rajono naudmenų ploto. Šiuo atveju turiu omeny bet kokios paskirties žemę, juk visa turi būti prižiūrėta“, – dėstė pašnekovas. Jis prisiminė, kad nedirbamų plotų rajone buvo sumažėję 2004 ar 2005 metais, kai grūdų supirkimo kainos padidėjo nuo 300 iki 700 Lt už toną. „Nereikėjo jokios agitacijos, visi dirbo žemę“, – replikavo Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Skaudžiai atsilieps

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d. posėdyje nusprendė nustatyti maksimalų mokesčio tarifą apleistoms žemės ūkio naudmenoms – 4 proc. žemės vertės. „Tikimasi, kad atsiras daugiau dirbamos, naudojamos žemės ūkio paskirties žemės“, – taip politikų sprendimą paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė. Jai pritarė ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Letukas: „Bus stimulas tvarkytis. Tie, kurie to negebės daryti, galės žemę išnuomoti arba parduoti.“

I. Gailiuvienė pasakojo, kad 4 proc. žemės vertės mokesčio tarifas buvo nustatytas po ilgų diskusijų: „Buvo sudaryta darbo grupė, kuri ne kartą rinkosi ir svarstė pačius įvairiausius variantus. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR žemės mokesčio įstatymo nauja redakcija, pagal kurią apleistoms žemės ūkio naudmenoms nebebus iki šiol taikytas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas, taip pat nebus ribojamas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt už a) pereinamuoju laikotarpiu. Įstatymu nustatytos žemės mokesčio tarifo ribos – nuo 0,01 iki 4 proc. Klaipėdos rajono politikams apsisprendus apleistų žemių savininkams taikyti maksimalų 4 proc. žemės mokesčio tarifą, anot I. Gailiuvienės, mokesčiai išties padidės: „Turintiesiems apleistų sklypų skaudžiai atsilieps. Nežinau, kaip jie susitaikys su šia mokesčių našta.“

Nevienodi tarifai

Iki 2013 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, žemės mokesčio tarifas buvo 1,5 proc. žemės vertės, apskaičiuotos pagal žemės įvertinimo metodiką (nominali indeksuota vertė) ir dar buvo taikomi mažinimo koeficientai. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemės mokestinė vertė bus žemės vidutinė rinkos vertė arba žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą. Masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka bus atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai.

,,Mūsų Savivaldybėje labai skiriasi žemės vertės, pavyzdžiui, pajūryje ji labai brangi, o Judrėnų seniūnijoje – pigi, todėl žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,1 iki 1,5 proc.“, – paaiškino I. Gailiuvienė.

Su konkrečiais žemės mokesčio tarifais, taikomais skirtingos paskirties žemei, gyventojai gali susipažinti rajono Savivaldybės internetinėje svetainėje.
Įdomu

Administraciniu požiūriu apleista žemė yra neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų ir dvejus metus nenaudojama žemės ūkio gamybai žemė. Ekonominiu pagrindu apleista žemė yra netekusi ekonominių resursų.

Valstybės žemės fondas pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustatė, jog daugiausia apleistos žemės yra Vilniaus, Rokiškio, Zarasų, Molėtų, Trakų rajonuose. Rūpestingiausiai žemė prižiūrima Visagino, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo ir Pasvalio savivaldybėse.

KOMENTARAS

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva BUKAVIČIENĖ:

„Mums yra priskirta funkcija – atlikti žemės naudojimo kontrolę. Tam yra specialistas,
kuris konkrečiai vykdo šį darbą. Yra nuolat vykstama į planinius patikrinimus, taip pat atliekami patikrinimai pagal pareiškėjų pateiktą informaciją. Per 2012 m. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 straipsnį buvo surašyti 49 žemės naudojimo patikrinimo aktai. Šis straipsnis reglamentuoja žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimą kovoti su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių.

Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 100 Lt. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnis numato, kad privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo 250 iki 500 Lt. Per 2012 m. tokių atvejų buvo 14. Tačiau yra sudėtingas baudų išieškojimas, mat yra daug vietoje negyvenančių, išvykusių asmenų. Ateityje apleistų sklypų turėtų mažėti, nes kontrolė kasmet vis stiprėja.“

Skaityti 1027 kartai Atnaujinta 13 sausio 20, Sekmadienis 10:02

Komentarai  

 
0 #1 Alviras3 2013-01-29 20:50
Įdomu, kaip bus apmokęstinami bendrijos bendro naudojimo žemės plotai, kuriuos bendrijos valdymo organai laiko apleistais:)))) ))........
Cituoti
 

Komentuoti

Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete. Stenkitės nekomentuoti komentarų. Kviečiame vertinti žodžio laisvės galimybę ir komentuoti kultūringai! sbdituva.lt administratoriai neatsako už gyventojų išsakytą nuomonę. Dėl netinkamų komentarų praneškite sodaidituva@gmail.com


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Atsiliepimai straipsniuose

  • 23.10.2014 19:24
    siaubas dar 80lt nori!!!!!!!!!!! !1

    Skaityti daugiau..

     
  • 20.10.2014 15:23
    Tvarkyt tai tvarko, bet naujų vartotojų kratosi kaip velnio. Gyvenam kaip glušai be elektros name ...

    Skaityti daugiau..

     
  • 20.10.2014 14:24
    Gal zada naikint tuos apgriuvusius stulpus ?

    Skaityti daugiau..

     
  • 16.10.2014 20:28
    uz sita televizoriu geriausiu atveju galima gauti 80 litu tikrai nedaugiau jaigu ka nes 250 tikrai ...

    Skaityti daugiau..

     
  • 16.10.2014 14:04
    Ar išsitiesia, ar tik sėdėjimui?

    Skaityti daugiau..

     
  • 15.10.2014 21:01  
  • 14.10.2014 21:32
    Biski atsibuskit paziurekit tv kainas parduotuveje :))

    Skaityti daugiau..

     
  • 13.10.2014 15:48
    myliu vaikus gyvenu irgi sodose

    Skaityti daugiau..

     
  • 07.10.2014 16:13
    kokie pilnus spintos ismatavimai?

    Skaityti daugiau..

     
  • 30.09.2014 16:05
    Atjungdavo ir ziemos metu kai salciai uz lango spaude.Dekui tiems Dituvos gyventojams kurie parase i ...

    Skaityti daugiau..

Prisijunk prie Dituvos sodų bendruomenės !

  • Turi geografinių duomenų?
  • Turi daugiau statistikos, registrų duomenų, istorinės medžiagos
  • Turi įdomių susijusių su  apklausų duomenų
  • Tave erzina nesprendžiamos problemos
  • Tave domina Mūsų sodų bendrijos ateitis
  • Nori, kad iš stagnatiški kolektyviniai sodai virstu gyvenviete
  • Turi pasiūlymų puslapiui, straipsnių etc.

PRISIJUNK PRIE PUSLAPIO KŪRIMO: sodaidituva@gmail.com