Saulės energija. 25W saulės baterija.

Šeštadienis, 15 Spalis 2011 16:52

http://www.qrz.lt/ly2fe/saules_energija.htm

Seniai buvo kilusi mintis įsirengti ir išbandyti nedidelę saulės energijos bateriją Lietuvoje. Galų gale, 2005 m. pavasarį, idėja buvo įgyvendinta.

Konstrukcija.

Bandymams buvo pasirinkti kompanijos "Plastecs" apvalūs, 10 cm diametro, WB-28 polikristaliniai saulės elementai, iš kurių ir buvo sumontuota saulės baterija.

Kompanijos reklaminiame puslapyje buvo nurodyta, kad elementų naudingumo koeficientas yra apie 11%, kiekvienas toks elementas gali duoti iki 2,5 A srovę, o jo elektrovaros jėga- 0,55 V. Kad įkrauti 12 V akumuliatorių, reikia turėti didesnę nei 12 V įtampą, todėl nuosekliai buvo sujungti 36 saulės elementai. Visi polikristaliniai "blynai" buvo sumontuoti ant 45 x 90 cm dydžio plastiko plokštės, sutvirtintos pagal perimetrą aliuminio kampuočiais. Tokios baterijos maksimalus generuojamas galingumas yra apie 25 W. Baterija buvo sumontuota prie namo balkono ir orientuota į pietus.

Pirminiame variante, baterija buvo uždengta organiniu stiklu. Tačiau tokia konstrukcija nepasiteisino, po metų eksploatacijos organinis stiklas pradėjo geltonuoti. Be to, namų sąlygomis buvo sunku padaryti pilnai hermetinę bateriją- per bet kokią skylutę skverbdavosi vanduo. Naktį vandens garai kondensuodavosi ant vidinio stiklo paviršiaus ir mažindavo baterijos naudingumo koeficientą.

Energijos "saugojimui" buvo pasirinktas 17 Ah gilaus iškrovimo švino-rūgštinis akumuliatorius ir pats paprasčiausias įkrovimo kontroleris, surinktas iš detalių rinkinio.

Bandymai parodė, kad tokia baterija gali duoti maksimalią 2,25 A akumuliatoriaus įkrovimo srovę. Bet tik tada, kai danguje nėra nė vieno debeselio ir kai baterijos plokštuma orientuota statmenai i saulę. Taciau esant dideliam debesuotumui, lietui ir rūkui, įkrovimo srovė staigiai krenta iki 0,05- 0,1 A. Be to, norint gauti maksimalią energiją, baterija nuolat turėtų būti pozicionuojama pagal saulę, rankiniu būdu, arba automatiškai. Kitaip maksimali srovė gaunama tik kelias valandas, kai saulė kybo zenite.

Kainos.

saulės elementai: 36 x $3.90 = $140.40

siuntimo išlaidos: $18.00

akumuliatorius: ~$35.00

įkrovimo kontroleris: ~ $50.00

---------------------------------------------

iš viso: ~ $243.40 (apie 700 Lt.)

(neskaičiuoju laidų, tvirtinimo elementų, plastikinio skydo, klijų ir žinoma- darbo...)

Realiai, pinigų buvo išleista truputį mažiau. Visiškai nenaudotą akumuliatorių pavyko nupirkti Rietavo turguje už 10 Lt., o kontrolerį padovanojo Rudi, HB9RI...

Kad būtų aiškiau, paskaičiuokime kiek už tokią sumą galima būtų nupirkti elektros energijos iš elektros tinklu, skaičiuojant po 30 ct už 1 kWh. Ne taip jau ir mažai, apie 2300 kWh.

Dabar paskaičiuokime, kiek tokia saules baterija pagamina elektros energijos per metus, nuo balandžio iki lapkričio mėn. Paėmę vidutinę įkrovos srovę 0,7 A, prie 13,5 V įtampos gauname apie 9,45 W generuojamą galingumą, arba 85 Wh energijos per dieną (imame 9 val. "šviesaus" paros laiko). Per sezoną (apie 210 dienų) gauname apie 18 kWh (!) elektros energijos. Ir tai tik tuo tuo atveju, kai energija iš akumuliatorius yra nuolat naudojama ir nebūna dienų, kai akumuliatorius yra pilnai įkrautas ir kontroleris įkrovimo srovę atjungia.

Net jei per sezoną danguje nebūtų nė vieno debesėlio, baterija pagamintų tik 50-70 kWh elektros energijos. Galite patys paskaičiuoti, kiek metų reikia eksploatuoti saulės bateriją, kad įdėtos lėšos atsipirktų...

Dabar jau yra sukurti saulės elementai, kurių naudingumo koeficientas viršija 14%, bet net ir jų generuojama saulės energijos kaina gerokai viršys energijos, gaunamos iš elektros tinklų, kainą.

Išvados.

1. Naudoti saulės bateriją Lietuvoje ekonomiškai neapsimoka.

2. Saulės baterija daugiausia energijos pagamina šiltu metu laiku, kai ta energija mažiausiai reikalinga.

3. Žiemos metu iš tokios baterijos apčiuopiamos naudos nėra.

4. Baterija turi buti sumontuota tokiu budu, kad gauti maksimlų galingumą nekeičiant jos padėties. Montuojant saulės bateriją ant namo stogo, jos efektyvumas dar labiau kristų, nes sunku surasti pastato stogą pakrypusį reikiamu kampu.

5. Baterija turi būti sumontuota lengvai pasiekiamoje vietoje, kad žiemą galima butu nuvalyti sniegą, o vasarą- dulkes.

6. Šis energijos gavimo būdas nėra toks "švarus", kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes po kelių metų prisieis keisti akumuliatorių nauju, o susidėvėjusį- utilizuoti.

7. Norint panaudoti įprastus elektros prietaisus, papildomai reikalingas konverteris, nuolatinę 12V (ar didesnę) itampą keičiantis į kintamą 220 V 50 Hz itampą, o tai dar padidintų sistemos kainą.

8. Gal būt apsimokėtų naudoti saulės bateriją sistemoje kartu su kitais elektros generatoriais, pavyzdžiui- vėjo sukamu elektros generatoriumi. Žiemą elektros energiją gamintų vėjas, o vasarą, kai vėjai silpnesni- saulė.

Rašyti komentarą

Šiltnamis, kuriame pomidorai... nelaistomi

Trečiadienis, 07 Rugsėjis 2011 09:47 Parašė Vladas Kasperavičius, "Ūkininko patarėjas"

Kiekvieną daržininką į neviltį varo gerai žinoma situacija, kuomet lyjant tenka laistyti šiltnamiuose augančias daržoves.

Ši būsena man gerokai pabodo ir ėmiausi eksperimentų. Kelių metų bandymai baigėsi tuo, jog šiemet pasidariau šiltnamį pomidorams, kuriuos laisčiau tik sodinimo dieną.

Savo sodyboje Senuosiuose Trakuose susirenčiau „išmąstytą“ šiltnamį pomidorams. Jis yra siauras, plačiausia jo vieta prie žemės – 1,5 m pločio, aukštis du metrai. Ilgis priklauso nuo daržininko poreikio. Išėjo aukštas, siauras ir ilgas statinys. Svarbi detalė: būtina aplink šiltnamį prikalti lentą taip, kad ji 15 cm nesiektų žemės. Prie jos bus pritvirtinta polietileno plėvelė.

Pomidorus sodinu savotiškai. Jų daigus užauginu aukštus, visada sulaukiu, kol susiformuos pirmasis žiedynas.

Šiltnamio išorėje iškasu 15 cm griovelį, kuris yra statmenas šiltnamio sienai. Tas griovelis „palenda“ po plėvele. Daigas sodinamas taip, kad visos šaknys ir stiebas būtų lauke, o į šiltnamį patektų tik daigo viršūnė. Visas „paguldytas“ daigas užpilamas komposto žeme. Atstumas tarp daigų – 35 cm.

Taip pasodinus daigus iš stiebo plaukelių susiformuoja papildomos šaknys. Kitaip sakant, visas pomidorų šaknynas yra už šiltnamio teritorijos ir jis paliejamas vasaros lietaus, o šiltnamyje daržovės auga sausai ir jų nereikia laistyti.

O kad nereiktų pomidorų ravėti, visą šiltnamio plotą reikia iškloti storu šiaudų sluoksniu. Žemė nesukris, neaugs jokios piktžolės, gerai laikysis drėgmė, pirmieji vaisiai gražiai guls ant sausų šiaudų.

Visą vasarą tokio šiltnamio durys turi būti praviros, kurias rudeniop būtina nakčiai uždarinėti, kad nepatektų bulvinio maro virusas.

Na, o jei prasidėtų sausra, pomidorų vis tiek nereikės laistyti. Beliks gausiai vandeniu aplieti patį šiltnamį. To tikrai pakaks, kad pomidorai gražiai noktų ir džiugintų daržininką bei jo artimuosius.
Šiemet apsiribojau 4 m ilgio šiltnamiu, kuriame auga keturios dešimtys įvairių veislių pomidorų.
Ir dar. Kadangi pomidorai tokiame šiltnamyje auga pasienyje, tuščią vidinį šiaudais išklotą plotą galima panaudoti... nakvynei. Lyjant gera miegoti šiltame miegmaišyje. Juk tai skaidri palapinė...

Rašyti komentarą

Apsauga nuo kurmių, Kurmių naikinimas 2d.

Penktadienis, 29 Balandis 2011 11:11 Parašė sodospalvos.lt

kurmis Kurmiai labai gražūs žvėreliai, bet tai nereiškia, kad jie gali nevaržomai „arti“ mūsų sodo žemę. Juos galima išvyti ar sugavus paleisti į laisvę toliau už savo sodo ribų.

Net paprasčiausios, nedrastiškos priemonės padės atsikratyti kurmio, jei jos bus tinkamai panaudotos. Tai patvirtina labai daug patyrusių sodininkų. Svarbu žinoti, kad gyvūnas nenukentėtų jam reikia užtikrinti „pabėgimo“ kelią. Kurmių baidykles, apie kurias kalbėsime vėliau, galima statyti vieną po kitos link kurios nors vienos pusės, į kurią norime „išprašyti“ kurmius. Gyvūnų baidymas tai tik dalis sėkmės - jei kurmių negąsdinsime ir toliau nesiimsime jokių papildomų „išvarymo“ priemonių, gyvūnai grįš.

Skaityti daugiau... Rašyti komentarą

Apsauga nuo kurmių, Kurmių naikinimas 1d.

Penktadienis, 29 Balandis 2011 10:56 Parašė Vanda BARONYTĖ

Ir žalingi, ir naudingi
Kurmiai sveria apie 100-150 g, turi tvirtas galvas ir raumeningus sprandus. Jų akelės, kaip mažyčiai karoliukai, turi judančius vokus. Ausų nėra, tik odos raukšlės, kurios pridengia angeles nuo byrančių žemių. Tačiau jie gerai girdi, jaučia net oro virpesius. Snukutis panašus į straubliuką: yra šnervės ir žabtai. Nepaprasta uoslė jiems padeda medžioti. Kietesnėje dirvoje jie įtraukia kaklą į plačius pečius, snukutį prispaudžia prie vienos letenėlės, o kita kasa. Į susidariusį plyšį įkiša galvą, pasispiria užpakalinėmis letenėlėmis ir stumiasi į priekį. Kai reikia, puškuoja atbulas. Žemės perteklių pečiais ir pakaušiu išstumia į paviršių ir taip išrausia daugybę „pilaičių”. Individualios jų valdos išraižytos paviršiniais urvais, kurie greitai užbyra žemėmis. Gilesni, magistraliniai urvai driekiasi per kelis aukštus, jie sujungti perėjomis, kur tykoma grobio. Maitinimosi takų sistema išdėstyta arčiau dirvos paviršiaus. Per parą vienas kurmis išrausia 4-5 m naujų takų. Kai lietus užlieja urvus, jų letenėlės darbuojasi kaip irklai ir plukdo šeimininką į gilesnius požemius, kur nėra vandens.

Skaityti daugiau... Rašyti komentarą