Ir žalingi, ir naudingi
Kurmiai sveria apie 100-150 g, turi tvirtas galvas ir raumeningus sprandus. Jų akelės, kaip mažyčiai karoliukai, turi judančius vokus. Ausų nėra, tik odos raukšlės, kurios pridengia angeles nuo byrančių žemių. Tačiau jie gerai girdi, jaučia net oro virpesius. Snukutis panašus į straubliuką: yra šnervės ir žabtai. Nepaprasta uoslė jiems padeda medžioti. Kietesnėje dirvoje jie įtraukia kaklą į plačius pečius, snukutį prispaudžia prie vienos letenėlės, o kita kasa. Į susidariusį plyšį įkiša galvą, pasispiria užpakalinėmis letenėlėmis ir stumiasi į priekį. Kai reikia, puškuoja atbulas. Žemės perteklių pečiais ir pakaušiu išstumia į paviršių ir taip išrausia daugybę „pilaičių”. Individualios jų valdos išraižytos paviršiniais urvais, kurie greitai užbyra žemėmis. Gilesni, magistraliniai urvai driekiasi per kelis aukštus, jie sujungti perėjomis, kur tykoma grobio. Maitinimosi takų sistema išdėstyta arčiau dirvos paviršiaus. Per parą vienas kurmis išrausia 4-5 m naujų takų. Kai lietus užlieja urvus, jų letenėlės darbuojasi kaip irklai ir plukdo šeimininką į gilesnius požemius, kur nėra vandens.

Daržovių sėja ir sodinimas gegužės mėnesį. Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vudutinė paros temperatūra viršija +5°C, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.- gegužės 8d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.- gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.- gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.- gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.

Straipsnis apie tai, kas yra kompostas, kaip jį tinkamai partuošti.

Kompostas.pdf

Jei turite gėlynus tikriausiai ne kartą esate susidūrę su problema - tai kas neapsižiūrėjęs įlipo, tai išmindžiojo. Taip ir pas mus - gėlynas šalia takelio, eidami prošal žmonės kartais netyčia įlipa.

Išeitis - tvorelė. Tačiau norėjosi kažko paprasto, neiškrentančio iš bendro konteksto. Prisiminiau Rumšiškių muziejuje matytas pintas tvoras. Tad nedelsdamas ėmiausi darbo:

Įrankiai: kirvis, peilis, sekatorius (žirklės šakelėms karpyti)

	1) Susiradau bruzgynus, kuriuose radau pakankamai plonų vytelių ir kuolų atramoms. Kuo tiesesnes, ilgesnes ir vienodesnio storio vyteles surasit tuo tvorelė gausis gražesnė. Mano surastosios buvo apie 1,5 m. ilgio.
	Nupjausčiau nereikalingus lapus ir vytelės jau paruoštos. Vyteles nešti patogiausia surišus jas papraščiausiu diržu
	2) Pirmiausia dviejų sprindžių atstumu sukalam pasirinkto aukščio kuolus atramoms.  Mano atveju jie buvo apie pusės metro
	3) Maloniausia ir smagiausia dalis - pynimas. ÄŒia jau kaip pasistengsi - taip ir turėsi.
	4) Pabaigus pinti reikia nukarpyti nereikalingus vytelių galus, nupjauti atraminių kuolų nereikalingą dalį.

Turite "mažų išradimų", norite pasidalinti patirtimi su kitais? Siųskite straipsnius su fotografijomis sodaidituva@gmail.com